- gardėjimas
- gardė́jimas dkt.
.
.
gardėjimas — sm. (1) ragavimas; skonis: Jog giltinė įeit per tuos langus mūsų, tai yra per pajautimus mūsų – per regėjimą, girdėjimą, palytėjimą, gardėjimą, arba paragavimą, ir pauostymą ing širdį mūsų DP202. Kiekvienas valgymas tur savą gardėjimą ypatį DP597 … Dictionary of the Lithuanian Language